Audytor SET

Duomenys grafiškai gali būti įvesti į programą ant plano vaizdų arba ant schemų. Reikiama informacija apie nubraižytus elementus įvedama į lenteles, siejamas su plano vaizdais arba schemomis. Suvedus duomenis į lenteles, galima greitai redaguoti duomenis, susijusius su viengubais vamzdžiais, radiatoriais, montavimo elementais bei visa pasirinktų elementų grupe. Kiekvienas sistemos elementas turi patikros ir pagalbos sistemą, kuri teikia informaciją apie reikiamą įvesti parametro dydį arba atitinkamus duomenis iš katalogo.

Siekiant palengvinti duomenų įvestį, programinė įranga siūlo:

• galimybę vienu metu redaguoti daug sistemos komponentų;

• galimybę naudoti iš anksto paruoštus blokus;

• išmaniąsias funkcijas, dubliuojančias bet kurią brėžinio dalį horizontaliai ir vertikaliai, kartu tinkamai prenumeruojant elementus;

• galimybę nustatyti iš esmės neribotą skaičių pritaikytų blokų, kuriuos sudarytų bet kuri brėžinio dalis;

• greitą prieigą prie pagalbinės informacijos apie kiekį, kurį reikia įvesti;

• iššokantys mygtukai, palengvinantys prieigą prie dažnai naudojamų komponentų;

• funkciją, dinamiškai sujungiančią lentelės ir brėžinio duomenis;

• funkcijas, automatiškai sujungiančias tvirtinimo elementus, radiatorius ir kitus sistemos elementus, kuriuos sujungti būtini vamzdžiai;

• automatinį statvamzdžių projektavimą pagal plano vaizdus;

• galimybę redaguoti duomenis lentelėje, vienu metu nustatant kelių pasirinktų elementų parametrus;

• dinamišką jungtį tarp brėžinio duomenų lentelės svarbiausių elementų, lentelėje redaguojamo elemento.

Skaičiavimų rezultatų vaizdavimo aukštų planuose galimybė leidžia sukurti pilną grafinę sistemos dokumentaciją. Dažnai po projektu reikia įkelti projekto paveikslėlį. Paveikslėlius galima įkelti importuojant paveiksliuko failą, skenuojant paveiksliuką arba įklijuojant iš kopijavimo atminties. Įkeltą paveikslėlį dažnai reikia suderinti su esamu projektu (palyginti, apkirpti, pakoreguoti ir pan.).

Techniniai brėžiniai (pvz. sluoksniai) šiais laikais beveik visuomet kuriami kompiuterių pagalba. Tuomet juos galima išsaugoti atitinkamo formato failuose. Vektoriniai failų formatai (pvz. DWG, DXF, WMF, EMF) yra dažniausiai brėžiniams naudojami ir tinkamiausi formatai. Paveikslėlių failus taip pat galima sukurti naudojantis skeneriu, tuomet dažniausiai sukuriamas rastrinio formato failas (BMP, JPG, JPEG, TIF, TIFF, GIF, ICO, PNG).

Įprastai įkeliant paveikslėlį būtina paveikslėlio įkėlimo dialogo lange įvesti atitinkamą informaciją. Įkeltą paveikslėlį dažnai reikia suderinti su esamu projektu (palyginti, apkirpti, pakoreguoti ir pan.). Galima pasirinkti skenuoto paveikslėlio raišką ir kokybę, bei išsaugoti skenuotus dokumentus pasirinktu grafiniu formatu. Programa suderinta su TWAIN skenerių specifikacijas atitinkančiais skeneriais.

Norint sukurti sistemos projektą, būtinas brėžinys su pažymėtomis patalpų zonomis. Projektuotojas gali braižyti patalpų zonas rankiniu būdu arba įkelti jas kartu su plano vaizdais iš šilumos apkrovos programos (OZC 6.5). Jei OZC 6.5 buvo sukurtas trimatis pastato modelis, plano vaizdai su šilumos apkrovos rezultatais bus importuoti į programą CH. Pastatas, įvestas į lentelę, bus įkeltas kaip patalpų sąrašas su apskaičiuotais rezultatais.

Patogiausia dirbti panaudojant visą abiejų programų, PZC 6.5 ir CH 4.0, potencialą:

1. įkeliant pastato planą iš failų, pvz., DWG, DXF, WMF ir t. t., į programą OZC 6.5;

2. programoje OZC 6.5 nubraižant trimatį pastato modelį ir atliekant šiluminius skaičiavimus;

3. perkeliant rezultatus iš programos OZC 6.5 į programą CH 4.0 (šilumos apkrovos ir aukšto plano vaizdus);

4. braižant sistemą programinėje įrangoje OZC 6.5 ir atliekant skaičiavimus.

Sistemos projektas gali būti atliekamas kaip schema, plano vaizdai arba iš dalies kaip schema, iš dalies kaip plano vaizdai.
Jei sistema braižoma kaip plano vaizdai, programa automatiškai sukuria paprastą schemą, kuri sujungia visus plano vaizdus.

Programa turi integruotą grindinių radiatorių projektavimo modulį. Jis yra integrali centrinio šildymo įrengimo projektavimo grafinės sistemos dalis. Pirmas veiksmas projektuojant grindinį šildytuvą yra nustatyti grindų konstrukciją (3 pav.). Programos kataloguose pateikiamos populiariausios grindinio šildymo sistemos, kurias sudaro vamzdžiai, sistemos plokštės, šilumos ir drėgmės izoliacija, tvirtinimo elementai ir t. t. Projektuotojas gali kurti visą konstrukcijų komplektą, kurį galės panaudoti ir vėlesniuose darbuose. Programa atlieka skaičiavimus pagal EN 1264 standartą. Grindinis šildymas kuriamas pagal pasirinktą sistemą, drėgną ar sausą arba konkrečią grindų konstrukciją. Konkretaus pasirinkto gamintojo duomenys yra numatytieji duomenys, kuriuos galima keisti esant individualiam izoliacijos projektui.
Pirminiai grindinio radiatoriaus šilumos išeigos skaičiavimai gali būti atlikti iš karto įvedus grindų konstrukciją (4 pav.). Tai sudaro sąlygas apytiksliai apskaičiuoti radiatoriaus šiluminę išeigą, grindų paviršiaus temperatūrą ir kitus parametrus. Gauti rezultatai gali būti naudingi projektuojant radiatorius atskirose patalpose.

Norint įterpti grindinį radiatorių į brėžinį, pakanka pateikti informaciją apie jo tipą, patalpos šilumos apkrovos dalį ir, jei sudaroma schema, grindų plotą, skirtą radiatoriui (5 pav.). Atlikdama skaičiavimą, programa parinks tinkamus tarpus tarp vamzdžių ritėje, nustatys faktinį paviršių ir ritės ilgį.

Kiekvienas įvestas komponentas turi patikros ir pagalbos sistemą, leidžiančią gauti informacijos apie vertes arba panaikinančią susijusį katalogą bei testuojančią duomenis.

Skaičiavimo rezultatas pateikiamas tiek grafiškai, tiek lentelėje (7 pav.). Kiekvieno sistemos komponento formatavimo etiketės gali būti laisvai keičiamos (rodomų verčių ir etikečių stiliaus išvaizda).

Lentelių formatas (pasirinktų skilčių ir eilučių išvaizda, šrifto dydis) gali būti keičiamas ir rūšiuojamas pagal bet kokį raktą.
Lentelėse pateikiami bendri rezultatai ir išsamūs kiekvieno įrenginio, grandinės bei medžiagų ir tvirtinimo elementų sąrašo rezultatai.
Kai brėžinys pateikiamas su rezultatais, taip pat matomos ir etiketės su konkrečiais nurodyti įrenginio duomenimis. Visa etikečių forma gali būti redaguojama. Visi konkretaus elemento rezultatai gali būti pateikiami etiketėje. Galima išsaugoti daug etikečių formatų, kurie vėliau gali būti nedelsiant pakeisti.

Skaičiavimo rezultatai gali būti atspausdinti naudojant braižytuvą arba spausdintuvą. Vartotojas gali pasirinkti brėžinio mastelį ir, naudodamas spaudinio peržiūros funkciją, nustatyti, kaip brėžinys turi būti atspausdintas.

Jei brėžinys netelpa į vieno popieriaus lapą, programa atspausdina jį fragmentais, kurie vėliau gali būti suklijuoti. Todėl, naudojant netgi paprasčiausią A4 spausdintuvą, gali parengti didelius brėžinius. Programa taip pat gali išsaugoti brėžinius DXF arba DWG failuose. Tuomet išsaugoti brėžiniai gali būti įkelti į kitą programinę įrangą, pvz., „AutoCAD“.

Lentelės su skaičiavimų rezultatais gali būti atspausdintos arba išeksportuotos į kitas programas, veikiančias „Windows“ aplinkoje (pvz., skaičiuoklę, teksto redaktorių ir t. t.).